... Atsiųsk, Viešpatie, savo Dvasią ir atnaujink žemės veidą ...

„Ramybė jums! Kaip mane Tėvas siuntė, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos“ (Jn 20, 21-22)

Dievo kvėpimas yra kuriantis veiksmas. Dievas įkvėpė Adomui gyvybės alsavimą, ir taip šis tapo gyva būtybe. Jėzus kvėpė į mokinius, padarydamas juos gyvus Dvasioje. /.../
Sekminių dieną Jeruzalėje ant Jėzaus mokinių nusileido Šventoji Dvasia „tarsi pūstų smarkus vėjas“, „tarsi ugnies liežuviai“. Mokiniai, pilni Dvasios, pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, ir visi aplinkiniai kitataučiai juos suprato. Tuo metu Jeruzalėje buvo susirinkę daugybė žmonių, nes vyko izraelitų Sekminės - Pentekostė. Tai Sinajaus Sandoros sudarymo, Įstatymo apreiškimo paminėjimo ir kartu derliaus šventė. Ji buvo švenčiama praėjus septynioms savaitėms arba penkiasdešimtąją dieną po Velykų. Krikščionims Sekminės dabar - Šv. Dvasios nužengimo diena. Yra ryšys tarp Dvasios ir Pentekostės: Bažnyčia yra derlius, gimęs iš Jėzaus mirties ir subrendęs Dvasioje. Jėzus sudarė naują Sandorą, kuri pati yra įstatymas, bet parašytas ne ant akmeninių plokščių, o širdyse. Atsiųsdamas Dvasią Jėzus pradeda Bažnyčios gyvenimą, pasilikdamas joje, ją pašvęsdamas. Tik Dvasios dėka apaštalai pradėjo liudyti Jėzų. Patys iš savęs jie to negalėjo padaryti. Petras pasakė pirmąjį savo pamokslą susirinkusiems. Tai buvo pirmasis Evangelijos skelbimas. Nuo tos Sekminių dienos pradedama vykdyti Jėzaus patikėta misija - skleisti gerąją Naujieną, kad visi žmonės įtikėtų ir atgautų nuodėmės sužalotą dieviškumą. Kalbėjimas visoms tautoms jų kalba yra užuomina į pasakojimą apie Babelio bokštą. Kalbų įvairovė suskaldė žmoniją. Prarasta vienybė yra atstatyta Bažnyčioje, kuri kalba visomis kalbomis, yra suprantama ir yra vienas Mistinis kūnas. /.../

Aušra Polovikaitė