laukų laiminimas

Trys dienos prieš Šeštines - pirmadienis, antradienis ir trečiadienis - yra laukų laiminimo (kryžavos, kryžių) dienos. Merginos žalumynais papuošdavo visus pakelės ir kaimo kryžius. Maldininkai, giedodami giesmes ir litanijas, eidavo nuo vieno kryžiaus prie kito. Baigus litanijas, kaip rašo Mikalojus Katkus, gieda giesmę „Pone karaliau“:
Pone karaliau, Dieve, Abraomo,
Dovanok mums laimingą rasą,
Idant pažintų žmonės tavo,
Jog tu esi ponas Dievas mūsų,
O ne rūstaukis ant mūsų.
Susimilk ant mūsų, susimilk ant mūsų,
Susimilk ant sutvėrimo savo.
Jei lietaus per daug, o stinga giedros, tai vietoje laimingą rasą gieda, dovanok mums gerą orą. Antrą sykį gieda tą pačią „Pone karaliau“, sakydami: dovanok laukams derlių, trečią sykį – dovanok mums sveikatą ir t.t. M. Katkus rašo, kad šios giesmės neteko matyti niekur atspausdintos – nei kantičkose, nei maldaknygėse, neteko girdėti, kad ją giedotų bažnyčiose, nei kitame laike, ne pavasarį. Matyt, ši giesmė yra išlikusi nuo stabmeldiškų laikų. Tereikia šioje giesmėje pakeisti tik vieną žodį: Pone karaliau, Dieve, Perkūne... (gal Patrimpe), dovanok mums gerą derlių...
Maldininkams einant per laukus, pievoje likdavo plati brydė, bet pievos savininkas ne tik nepykdavo, bet laikydavo tai palaiminimu.
Per Šeštines aplinkiniai kaimai rinkdavosi kapinėse ir jose giedodavo bei melsdavosi. Matyt prašydami, kad dangun žengiantis Kristus paimtų kartu ir mirusiuosius.

Pagal M. Katkus „Balanos gadynė“