LIETUVIAI – BUVĘ IR ESAMI SARMATAI

 Baltiškos gentys sudarė etninį Dakijos karalystės branduolį. Kertinis Vilko (Liūto) žvaigždyno pėdos akmuo Jupiterio (Perkūno) šventykloje Vilniuje rodo mūsų buvimą čia jau prieš 16704 metus, skaičiuojant nuo dabartinių 2011 m. po Kr. laiko, tačiau dėl klimato kaitos reikėjo trauktis prie Dunojaus turėtu sarmatų pavadinimu. Ta proga primename sarmatų vardo prasmę: sarmatai – sa ra ma(n)tai – čia Ra mantai. Žodis mantas lotynų kalboje turi ploto, paviršiaus prasmę (mantele, lot. – rankšluostis), todėl sarmatas buvo Metinio Saulės Laikrodžio plote gyvenantis Saulės žmogus. Sarmatai priklausė organizuotai bendruomenei, kuri buvo įvardinta Dakijos karalystės, egzistavusios prieš 3600 metų, vardu. Sarmatus buvus lietuviais rodo centrinės šventyklos Sarmizegetusos – Sarmių Degusos, miestelių Sarmasu (Sarmasu – Sarma su – ciū Sarma), Sarmasel (Sarmasel – sia Sarmale – čia Sarmalė), esančių į rytus nuo Cluj-Napoca, ir miestelio Sarmas (Sarmas – sia Sarma), esančio piečiau Toplitos, lietuviški pavadinimai. Sarmatai (baltai) valdė visą Dakijos teritoriją.

Kokio dydžio buvo karalystės branduolys? Sarmizegetusos šventyklą imame viduriu ir pro miestą Pitesti brėžiame apskritimą. Tai darome todėl, kad pavadinimas Pi‘testi turi savyje lotynišką pavadinimo prasmę su nuoroda į apskritimo funkciją Pi = 3,14, o testa lotyniškai reiškia „plyta“. Pitesti yra padėta „plyta apskritime“.

Pav. 1. Metinis Sarmizegetusos Saulės Laikrodis

Prie apskritimo esantis miestas Marghita (margo, lot. – briauna) rodo žvaigždynų atskyrimo briauną.  Toliau, remiantis vietovių pavadinimais, nustatome buvusį ano meto žvaigždynų aplinkui Sarmizegetusą išdėstymą ir galime pasidžiaugti, kad akmeninės Vilko (Liūto) pėdos kryptis centrinės šventyklos rate atitinka Liūto žvaigždyno kryptį. Tūkstančiai metų pavadinimus iškraipė, tačiau prasmę, žinant kontekstą, atstatyti įmanoma.

LIŪTAS (VILKAS)      Birchis                Birkis. Tiek Vilkas, tiek Liūtas turi aistrą poruotis su birka.

                            Lipova                Lipovas (kirtis ant o). Dažnai lipantis ant patelės žvėris.

MERGELĖ su Be-       Burjuc                  Buriukė. Avis su vilnų garbanomis (buriukėmis).

renikės garbanomis   Comanesti            Garbanė (coma, lot. – ilgi (garbanoti) plaukai).

SVARSTYKLĖS          Brad                     Brad – Drab – Drabna, „drabni“ (smulkūs) pinigai.

                            Visagu                 Visagu – si vagu – čia vogos (svarstyklės).

SKORPIONAS           Turda                  Turda – Durta, nuo žodžio „durti“. Duriantis gyvūnas.

ŠAULYS                   Metis                  Metis – žmogus, metantis ietį ar strėlę (šaulys).

                             Smig                   Smig –  smigas, t. y. smeigiantis ietį, strėlę.

OŽIARAGIS              Racovita              Racovita – Ragovita, t. y. raguotasis, su ragu.

VANDENIS                Balanesti              Albeni Balanesti – baltosios balos (baltieji vandenys).

ŽUVYS                    Carpen                Carpen – karpiai (žuvys).

AVINAS                   Rogljevo               Rogljevo – Raguotasai (avinas).

JAUTIS, TAURAS       Turija                  Turija – T(a)urija – Taurija.

DVYNIAI                  Parvova                Parvova – Par‘vova – pora (vaikų), t. y. dvyniai. Arba

                                                        Parvova – Par(k)vova. Parcus, lot. – retas. Dvyniai –

                                                        reti.

VĖŽYS, VORĖNAS      Varias                  Varias – varias, voras, vorėnas su griebimo žnyplėmis

                              Vršac                  Vršac – Vršak – Voršak – Voršakis, t. y. vėžys.

Lyginame baltiškus pavadinimus Sarmizegetusos aplinkoje su jų atitikmenimis Lietuvoje. Taip Dakijos Šaulyje yra Metis, Bala, Nemsa, Medias, o Lietuvoje laisvai išmėtyti Metelys, Balos, Nemunaitis, Medinos ir pan., Skorpione – Sarmasu, Budesti, Alunis, Gilau, Mera, Vad, o Lietuvoje laisvi Sarmačinai – Sarma čynai (čionai), Būdviečiai, Aloja (latv.), Giluičiai, Mera, Vadų miškas ir pan., Svarstyklėse – Visagu, Buteni, Saula, Dangau, Lapustesti: Visaginas, Butėnai, Saule (latv.), Dangė (dab.Danė), Lapušiškė ir pan.,  Mergelėje –  Vorta, Dulcele, Buteni, Revetis, Ilia – Vor(u)ta, Dulkiai, Buteikiai, Tervete (latv.), Yliai ir pan., Vilke (Liūte) – Taut, Silindia, Gurba, Galsa, Pilu, Murony, Gerla, Minis – Tautinys, Silys, Gurbų pelkė, Galšia, Pilė, Mūrinė, Ger(u)liai, Minčia ir pan., Vėžyje – Varias, Gelu, Murani, Bega, Sacalaz, Nerau, Sakule: Vorėnai (nuo voras, varas), Gėla, Mureikai, Bėgūnai, Salakas, Neravai, Saka (latv.) ir pan., Dvyniuose: Kovin – Kaunas, Nera – Neris, Rugi –Rugėnai, Minis – Minija, Resita (si Reta) – R(i)etavas, Ezeris – Ezere (latv.), Dunav –  Dunojus, ež. Lazdijų raj. ir pan., Žuvyse – Ungureni, Catunele, Nedeia, Carpen, Butan, Salcia, Madan, Galati: – Ungura (baltų erdvė), Katyčiai, Nedėja, Karpėnai, Būtingė, Šalčia, Madona (latv.), Galadusys ir pan., Vandenyje – Uda, Catane , Buta, Gaujani, Ungureni, Palanga – Udininkai, Katinava, Butikiai, Gauja (latv.), ež. Ungurinis, Palanga ir pan. Dakijos branduolys, telpantis į Metinio Saulės Laikrodžio teritoriją, yra 360 km skersmens. Tai – maždaug 3/4 teritorijos, kurią kartu užima dabartinė (2011 m.) Lietuvos ir Latvijos teritorija. Rumunijoje yra vienodų pavadinimų, kurie turi „žvaigždinį“ kontekstą, ir tai rodo į smulkesnių teritorinių Laikrodžių, priklausiusių giminėms, gentims apsijungimą į bendrą Dakijos karalystės socialinį vienetą. Daug, labai daug Dakijoje ir aplinkui yra baltiškos kilmės vietovardžių. Įdomesni yra Indija, Dakovo - Dangovo, Kovin – Vokin – Vokyn – Vokė Dvynių sekcijoje – voke kartu su upe Nera, nes ir šiandien Lietuvoje turime Indijos piliakalnius Plungės bei Šilalės rajonuose, Dangės (Danės) upę Klaipėdoje, taipogi Kauną (Kovno – Vokno) irgi kartu su Neries upe.

Sugretinus pavadinimų Metis, Apulum – Abulum – Abuolum – Obuolum – Obelija, Sucidava – ci Sudava – cy Dausava ir upės Dunojus buvimo faktą Rumunijoje kartu su ežerų Metelys, Obelija, Dusia – Dausia, Dunojus vardais Lietuvoje (visi Lazdijų rajone), matosi buvusių dakų sarmatų ir šiandienos lietuviškų dzūkų etninis tapatumas.

Priimta manyti, kad genties ar tautos atsiradimą atspindi žyma  apie tai rašytiniuose šaltiniuose. Mūsų metodika, remiantis užrašytų pavadinimų kalbine analize, leidžia išplėsti laiko gelmės komponentę manant, kad lietuvių kalba indoeuropiečių kalbų tarpe yra seniausia.

Dunojaus žemupyje stovi miestelis Izvoarele. Pavadinimas verčiamas kaip „spyruoklinis“ (izvoarele, rumun. – spyruoklė). Tai – labai sena gyvenvietė. Turint omenyje laikrodžio spyruoklę, vaizduojamės Izvoarelėje esant centrą ir, tolumoje užžymėję tris miestelius Lunca (lunatus, lot. – kreivas), vienodai „kreivai“ nutolusius nuo Izvoarele, brėžiame liniją, gaudami uždarą Metinio Saulės Laikrodžio plotą. Miestelis Pipea – Pi(p)ėja, varde turintis charakteristiką Pi = 3,14, taip pat „rieda“ apskritimo linija. Toliau, pagal pavadinimų prasmę nustatome žvaigždynų padėtį ir nustatome Laikrodžio amžių buvus 13000 metų atgal (1° = 72 m.). Kartu pažymime, kad pavadinimo Izvoarele šaknys grynai lietuviškos: Izvoarele – zi voarele – cy(čia) voraeilė – Voraeilė. Lietuviuose  voraeile suprantamas voratinklis, kur voras eilėmis pina savo voratinklį.

Pav. 2. Teritorinis Izvoarele (Voraeilė) darinys

Metinis Saulės Laikrodis rodo, kad dabartinių Rumunijos, Bulgarijos, Moldavijos ir Ukrainos valstybių teritorijų dalyje 11000 m. pr. Kr. buvo sukurtas vieningas teritorinis žmonių apgyvendintas darinys, turintis organizuotos valstybės bruožus. Netoli esanti Dakijos karalystė amžiumi yra gerokai vėlesnė (1600 m. pr. Kr.). Pavadinimų Izvoarele, Lunca bei kitų atitinkančių žvaigždynams arba jų riboms, vardų Voraeilėje yra daugiau, jie turi savų, smulkesnių Laikrodžių bruožus ir tai rodo į sąjunginį Voraeilės, kuri tikėtinai buvo karalystė, pobūdį. Jos centras (Izvoarele – Voraeilė, Vylkove – Vilkvokė) buvo grynai lietuviškas. Be centro yra ir kitų baltiškos priklausomybės substratų tokiose vietose kaip Sarmas (nuo sarmatas – sa ra mantas), Aita, Atia – abu Aita,  Ajtos (daugiskaita nuo vienaskaitinio aita – aistis), Kukuly - Kukulai, Artsyz – Artsys (nuo Artojas, Arėjas), Kavarna – Karavna – Karauna (nuo karaunykas – kareivis), taip pat upė Olt – Lot – Luot – Luotas. Metinis Saulės Laikrodis yra lietuvių sugalvotas ir todėl dabar tų pačių lietuvių atkurtas darinys, atspindintis aukštą anų laikų visuomenės kultūrinio gyvenimo lygmenį.

ŠAULYS                            Kavarna              Kavarna – Karavna – Karauna, kirtis gale.

                                                              Nuo žodžio „karaunykas, kariauninkas“. Varna –                                                               be nudilusios nuo pavadinimo Kavarna dalelės ka.

                                      Cerchezu             Cerchezu – Čerškėzai, nuo čerškėti (kardais,

                                                                žvangėti.

                                      Jūros aplinka

OŽIARAGIS                       Bulig                    Bulig –Buliug –Buliuk. Ožiaragis yra mažas

                                                               „buliukas“

VANDENIS                         Olt, upė                 Olt – Lot – Luot – Luotas. Plaukiojimo     

                                                                  vandenyje priemonė.

                                      Kulina voda             Kulina voda – kūlyje, rate esantis vanduo.

ŽUVYS                              Omul                  Omul – омулъ, rus. – lašišinė žuvis.

                                       Ungureni             Ungureni – lietuviška slidi žuvis ungurys.

AVINAS                            Burca                   Burca – buriukėmis (garbanomis) nuklotas avinas.

                                      Paltinis                 Paltinis – avinas, iš jo vilnos daromi paltai.

JAUTIS                              Plugari                 Plugari – „plūgoriai“, plūgus traukiantys jaučiai

                                       Telenest              Telenesti – „telių“ (jaučių) vietovė.

DVYNIAI                           Kukuly                Kukuly – Kukuliai: dvi ryškios žvaigždės Dvyniuose.

                                       Dubasary             Dubasary – Du basary – Du basieji, t. y. Dvyniai.

VĖŽYS                               Usatove               Usatove – Ūsuotasis, Vėžys su ilgais ūsais.

                                        Artsyz                   Artsyz – Artsis – Arėjas, ariantis dugną Vėžys.

LIŪTAS – VILKAS                Vylkove                Vylkove – Vilkkovė – Vilkvokė, gyv. vieta Vilko

                                                                (Liūto) žvaigždyno „voke“ ir jūros aplinka.

MERGELĖ                           Jūros aplinka

SVARSTYKLĖS                    Jūros aplinka

SKORPIONAS                      Jūros aplinka

Atkreiptinas dėmesys į sudėtinį pavadinimą Semykhatky – Семи хатки, rus. – Septynių gryčelės. Pavadinimas rodo į gyvenamų septynių iš dvylikos apskritimo lankų būtį sausumoje (kiti penki lankai – žmonių negyvenamoj būtyje jūroje). Pagal tokį matymą Voraeilės valstybė gyvenime galėjo turėti  Septynių Lankų pavadinimą. Pavyzdžiui, senuose Egipto aprašymuose minima buvusi Devynių Lankų karalystė.

GUDIJA, SKITIJA

Atskiru informaciniu Septynių Lankų valstybės (karalystės) bruožu galima manyti esant išlikusius vietovių pavadinimus Zeleni Kut, Chervonyi Kut bei Tarkhankut (kyšulys į jūrą) kartu su dedamąja kut. „Kut‘as“ yra suprantamas kaip priedas prie kokios staltiesės, spurgas ar kaip kerčia (kampas, nedidelis sklypas). Išeitų, kad geografijoje kut‘as reiškia teritorijos priedą, spurgą jos viduje arba esantį šalia. Aiškinantis Tarkhankut – Ratkhan kut – Rato chanato kutas pavadinimo esmę, galima pasakyti, kad ji išreiškė Krymo chanato (khan – chan) teritorijos sąvoką. Ogi žali (zeleni) ir raudoni (chervonyi) „kutai“ galėjo būti siejami su žemės paviršiaus spalvomis: Chervonyi Kut stovi raudonos (kaštoninės) spalvos stepės dirvų zonoje, o Zeleny Kut priklauso lapuočių miškų žalių plotų užimamai teritorijai.

Sekdami analogija manome, kad lietuviškas žodis gudas (nuslydę garsai nuo kutas), apibūdinantis dabartinį baltarusį, lietuviams reiškia savą, bet nebūtinai etniškai tapatų žmogų. Tokiais „kutais“ pas mus yra kompaktiškai gyvenamos čigonų (Kirtimai prie Vilniaus), rusų (Visaginas), karaimų (40 totorių kaimas) vietos, o savo „kutus“ turime Punske, Pelesoje ir pan. „Kutai“ įeina į valstybių teritorines staltieses arba gali būti jų išorėje.

Pavadinimas Gudija (Kutija) rodo į daugiskaitą, t. y. kutų aibę, todėl išeitų, kad Gudija susidėjo iš keleto teritorinių kutų, galėjusių priklausyti skirtingoms (tame tarpe ir lietuviškoms) etninėms gyventojų grupėms. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje gudai priklausė lietuviškai sąjunginei staltiesei. Kalbiniu požiūriu mums, baltams, jie artimesni už rusus, taip pat mažiau nutolę nuo mūsų gyvenimo būdu. Pačioje Gudijoje (dab. Baltarusija) šiuo metu vyksta ginčai – ar gudai yra suslavėję baltai, ar jie yra aplietuvinti slavai. Gudai ieško savo etninių šaknų, nors sprendimas gali būti čia pat: gudai yra savarankiškas etninis vienetas, atėjęs į dabartines žemes iš Septynių Lankų etninio teritorinio kuto. Jeigu Baltarusijoje bus aptiktas ne mažiau kaip trijų panašių tarmėmis genčių substratas, tai leis konstatuoti, kad Gudijos gelmėse glūdi jos savarankiškumas. Teisingai suprastas, aišku. Kitaip, lenkų ir rusų veikiama Baltarusija gali būti išdraskyta negrįžtamai.

Vykstant karams, genčių ir tautų persikraustymams, centralizuotas Septynių Lankų karalystės valdymas pašlijo, tačiau prasminės teritorinių pavadinimų sąvokos liko ilgam. Pavyzdžiui,  Karališkojo Liūto (Vilko) lanko sekcijos tęsinyje galėjo atsirasti Karališkieji skitai, istorijos analuose minimi buvę į šiaurę nuo Juodosios jūros krantų. Karpatų kalnų pavadinimas galėjo atsirasti nuo Žuvų žvaigždyne Laikrodyje stovinčio miesto Carpinis pavadinimo.

Karpis yra specialiai veisiama žuvis ir labai tikėtina, kad jos veisimo technologija buvo žinoma jau 11 tūkst. m. pr. Kr. Gamtoje karpiai nesidaugina.

Į pietus nuo Varnos Bulgarijos stovi miestas Ajtos – Aisčiai. Minėjome, kad, atvykę iš Mileto miesto, pirkliai vietos gyventojus įvardino esant getais. Sakėme, jog tie pirkliai, matyt, buvo vokiečiai, nes žodis getas – geh‘tas yra tiesioginis žodžio aistis, aitas, eistis vertimas į vokiečių kalbą. Vėlesnis vokiečių kalbininkas Neselmanas aisčius ir mano buvus getais (jis pats gal ir išvertė), pažymėdamas, tuo pačiu, aisčių (lietuvių) ir getų etninę tapatybę.

Pav. 3. Izvoarele gamtinė aplinka

tęsinys