Šventasis Pranciškus - gamtos globėjas

 

Popiežius Jonas Paulius II 1980 m. paskelbė šventąjį Pranciškų gamtos globėju. Žinoma, kiekvienas žino, kad šv. Pranciškus mylėjo gyvulius, paukščius ir gėles, taigi nė vienas turbūt nebus iš tikrųjų per daug nustebintas tuo, ką popiežius padarė. Vis dėlto tai gali tapti vienu reikšmingiausių gestų šiame amžiuje.

Popiežius mus įspėjo dėl labai rimtos problemos, kuri yra gamtos naikinimas. Gamta yra elementų, augmenijos, gyvūnijos ir žmonijos namai. Pasaulis priklauso Dievui, nes Jis sukūrė jį. Jis patikėjo pasaulį mums, kad jį tobulintume, bet ne naikintume; kad juo rūpintumėmės su meile, o ne savanaudiškai ir neprotingai juo naudotumėmės.

Mes elgiamės lyg patys būtume dievai. Surenkame kūrinijos daleles ir šaudome jomis vienas į kitą pavertę kulkomis arba metame jas ant miestų ir miestelių bombomis. Mes sukūrėme pasibjaurėtinų neutroninių bombų, kurios žudo žmones, bet pastatus palieka stovėti. Mes užnuodijome upes bei ežerus ir užteršėme atmosferą. Mes išnaudojame Dievo kūrinius su neapsakomu žiaurumu.

Vivisekcijų laboratorijose gyvūnai yra atiduoti neįsivaizduojamiems siaubams tam, kad sužinotume, ką rūkymas gali padaryti mums, arba kad pagamintume geresnį nagų laką. Tam, kad padarytume paštetą, kuris glostytų mūsų gomurį, žąsys būna pririšamos prie lentos, ir į jas kemšami grūdai elektriniu maitintuvu. Tai nuostabus žiaurumo nudailinimas! Japonai žudo delfinus dėl to, kad jie valgo žuvį. Pasaulio valdžios per metus skiria daugiau negu 200 milijardų svarų sterlingų karinės technikos plėtojimui - tai yra daugiau nei 2 svarai sterlingų kiekvienai mūsų galaktikos žvaigždei! Ką mes darome mūsų žemei? Mūsų požiūris į gamtą yra rimta moralinė problema.

Tad kodėl gi popiežius Pranciškų paskelbė gamtos globėju? Atsakymas iš tiesų labai paprastas: todėl, kad šventasis Pranciškus visus kūrinius laikė savo broliais ir seserimis. Jis parašė Saulės giesmę būtent dėl to, kad jo laiko žmonės naudojo kūriniją savanaudiškiems tikslams, ir jis į tai žvelgė kaip į didį nusikaltimą Kūrėjui. Mano Dieve, kaip daug daugiau mes esame kalti tuo pačiu nusikaltimu.

Pranciškus mylėjo ir garbino Dievą kaip Šventąjį Tėvą danguje. Jis yra šventas todėl, kad Jis nepalyginamai aukštesnis už mus; Jis yra Tėvas todėl, kad Jis yra arti mūsų, iš tikrųjų arčiau, nei mes esame patys sau. Jis atidavė savo Sūnų todėl, kad Jis myli pasaulį. Ir Jo vienatinis Sūnus tapo mūsų broliu. Tai ir yra tai, ką brolis vienuolis reiškia – brolis. Šv. Pranciškus širdies gilumoje žinojo, kad Jėzus Kristus yra mūsų visų Brolis. Pranciškui jis buvo brolis Jėzus Kristus. Jėzus sakė, kad Dievas rūpinasi žvirbliais ir aprengia lelijas begaliniu grožiu.

Brolis Jėzus perkeitė Joną Bernardonę į brolį Pranciškų. Pranciškus patraukė brolius Leo, Rufiną, Angelo, Pilypą ir Seserį Klarą. Brolija plėtėsi, įtraukdama brolį Vilką, brolį Vieversį, brolį Triušį ir sesę Lakštingalą. Dar toliau ji apglėbė seserį Ugnį, brolį Vandenį ir brolį Orą; tada perėjo prie brolio Mėnulio ir sesių Žvaigždžių bei sesės Saulės. Nuo jų brolija sugrįžo prie Brolio Kristaus ir kartu prie Dievo - Šventojo Tėvo. Taikoje su visais kūriniais brolis Pranciškus stojo Dievo akivaizdon ir kartu su jais meldėsi Tėve Mūsų, todėl, kad Dievas yra dangaus ir žemės Tėvas, tai yra visko Tėvas.

Jei visi kūriniai yra mūsų broliai ir seserys, tai kaipgi mes galime juos išnaudoti? Pavyzdžiui, jei vanduo yra mūsų brolis, ar nėra vis dėlto keista pilti nuodingus chemikalus į jį? Mes to nedarytume mažajam broliukui namuose.

Mūsų požiūriu, vadindamas žvaigždes savo sesėmis, šv. Pranciškus įtraukė tolimąsias galaktikas į šią broliją. Visas pasaulis yra gamta. Pranciškonui šiandien vienuolynas-brolija yra pasaulis. Aprėpiamo pasaulio apimtis yra 25 bilijonai šviesmečių. Šviesa keliauja 186 000 mylių per sekundę greičiu. Taigi jei mes norėtume sužinoti aprėpiamo pasaulio apimtį, mes turėtume padauginti 186000 x 60 x 60 x 365 x 25000000000000. Ir jei dar kur nors yra protinga gyvybė, tos būtybės jau yra mūsų broliai ir seserys.

Iš tiesų, paskelbdamas šv. Pranciškų gamtos globėju, popiežius padarė kai ką neapskaičiuojamai svarbaus šios planetos ateičiai. Jei mes į tai atsižvelgsime rimtai ir atsiliepsime į tai, mes padėsime kurti ateitį, kurią verta kurti ir kartu gerbsime Dievą, mūsų visų Tėvą.

 

Eric Doyle OFM; Bernardinai.lt, 2006

Kitos kovo šventės

Į puslapį VYDIJA