|  
		 
		 
		 
		Bernadeta Vosyliūtė 
		
		  
		
		  
		
		MALDOS GIJOS LIETUVAI 
		
		 
		 
		Lietuva, tikime, kad Viešpats, prieš tūkstantį metų pradėjęs  
		evangelijos darbą tavyje, tikrai jį atbaigs. 
		Jis nori tai padaryti su mūsų pagalba. 
		  
		
		 
		 
		Tėvynaini, pagelbėk savo Tėvynei dabar,  
		neleisk jai pražūti, 
		kad ji sustiprėjusi galėtų padėti tavo ainiams, 
		kai tavęs čia jau nebebus. 
		Tu tikrai gali tai padaryti,  
		nesvarbu, kur esi šiuo metu, - 
		Tėvynėje ar fiziškai toli nuo jos. 
		Silpni jaučiamės, kol esame pavieniui... 
		 
		Vaikystėje dažnas girdėjome pasakojimą apie tėvą, atnešusį sūnums virbų 
		šluotą ir prašiusį ją perlaužti. Kai sūnums nepavyko to padaryti, jis 
		pasiūlė šluotą išrišti, - o atskirus virbus ir mažas vaikas lengvai 
		sulaužo... 
		Prieš daugelį metų, kopdama į kalnus, patyriau, kad slystančiame 
		žvirgžde kyšantys žolių kupstai, už jų prisilaikant, padeda pakilti gana 
		stačiu šlaitu į didelį aukštį, atlaikydami suaugusio žmogaus svorį, nors 
		puikiai žinome atskiros žolės trapumą... 
		Jei savąjį rūpestį sprendžiame, nors ir melsdamiesi, atsietai nuo kitų 
		žmonių rūpesčių, rezultatas dažnai toks, lyg savąją malką bandytume 
		uždegti savąja skiedrele. Kai visų rūpesčius it malkas sukrausime į 
		didelį bendrą laužą ir visų maldas, it skiedreles, suvienysime, tikrai 
		yra viltis išvysti bendrai įsiliepsnojusiame lauže sudegančius mūsų visų 
		sopulius. 
		Ir prieš Savąją kančią Jėzus meldė Tėvą labiausiai Jam rūpėjusio 
		dalyko   kad mes, Jo išpažinėjai, būtume viena. Mūsų Tėvynės 
		vyriausias ganytojas, kardinolas Juozas Audrys Bačkis, kalbėdamas 
		Baltijos kelio 20-mečio minėjime Seime, vaizdžiai yra išsireiškęs, kad 
		mes susikibome rankomis, bet širdys liko atšiaurios viena kitai. Tad 
		ar ne laikas susivienyti širdimis? Mes patys pripažįstame savosios 
		tautos susiskaldymą. Bet labai svarbu, kad tame žinojime neįstrigtume. 
		Viename pamoksle kunigas taikliai įvardijo, kad klysti  žmogiška, 
		įstrigti klydime  šėtoniška, lipti iš klydimo  dieviška. Įvardiję 
		tautos ligą, nesustokime. Šv. Raštas mus moko, kad viskas išeina į gera 
		mylintiems Dievą (Rom 8, 28). Ieškokime, gal yra galimybė ją panaudoti 
		kaip trąšą mūsų pačių auginimui, mūsų džiaugsmui. B. Makena (Briege 
		Mc.Kenna), turinti didelę maldos užtarėjos dovaną, savo knygoje 
		Stebuklai tikrai vyksta aprašo istoriją, kai pas ją ateina didelės 
		šeimos atstovai prašydami maldos dėl jų mažiausiojo vaikelio, susirgusio 
		sunkia liga. Autorė pasakoja, kad ji susikaupusi viduje suvokė, jog tai 
		ne jos darbas, ir sako: Čia kitas uždavinys. Viešpats nori, kad jūsų 
		šeima už jį melstųsi. Ta šeima  dideli ir maži  pakluso. Vaikelis 
		pasveiko. O šeima pajuto bendros maldos atnešamą palaimą ir maldoje liko 
		ir toliau. 
		Dėl esamos padėties Lietuvoje, kažkas iš jos traukiasi, kažkas pyksta, 
		keikiasi, kažkas liūdi ir baiminasi, kažkas tikisi Viešpaties stebuklo. 
		Kanos vestuvių pavyzdys, Jėzui žmones prašant pripildyti indus vandens, 
		atskleidžia, kad prieš stebuklą dovanodamas, Viešpats prašo žmonių 
		padaryti tai, ką jie tikrai dar gali atlikti patys. Visa širdimi tikiu, 
		kad ir Viešpats tikrai kenčia dėl mūsų Lietuvos stovio, visa širdimi 
		tikiu, kad Jis gali mūsų Tėvynėje padėtį atnaujinti, pakeisti. Bet, 
		leisdamas, kad ši padėtis mūsų Tėvynėje būtų, pirmiausia Jis trokšta 
		mūsų širdžių Sau. O Jam priklausyti galėsime tik tada, kai Jo pavyzdžiu 
		pro savąją kančią panorėsime, pasiryšime, pasistengsime įžvelgti ir kitų 
		skausmus bei užsidegsime noru su Viešpaties pagalba jiems taip pat 
		padėti. 
		 
		A. a. jėzuitas tėvelis Leonardas Jagminas mėgo sakyti; Malonė eina. Jei 
		ją priimsime, tapsime malonės pernešiotojais. Mes laisvi rinktis.  
		Kol turime savą malką  savą rūpestį ir savą skiedrą  savą maldą, 
		skiedrą sudeginam, malka neužsidega. Kol meldžiamės tik už savą rūpestį, 
		jis nesisprendžia. Viešpats ir leidžia patirti mums rūpesčius, norėdamas 
		praplėsti mūsų širdis, kviesdamas vienytis Jo meilėje. Tai tampa realu, 
		kai vienijamės maldoje. Viešpaties Dvasia kviečia kurti bendrą laužą, 
		susivienijus maldoje, nepaliekant plyšio laike. Kai įsipareigosime 
		konkrečiai valandai savaitėje,  tą valandą Viešpats tikrai mūsų jau 
		lauks. 
		 
		Galimybė ir tikimybė, - 
		maldos gijos už Lietuvą,  
		nepertraukiamos laike, 
		lygiagrečios erdvėje, 
		prašant visiems Lietuvos žmonėms,  
		o ypač tiems, 
		kuriuos pirmiausia nori paliesti Viešpaties Dvasia,  
		atsivertimo malonės ir suvokimo,  
		kad laikas, nuoširdžiai praleistas su Viešpačiu,  
		yra neįkainojama dovana ne tik mums patiems, 
		bet ir mūsų artimiesiems, mūsų tautai 
		 
		Įvardiję tautos ligą, ieškokime priešnuodžių. 
		Įvardiję tautos ligą, ieškokime jai vaistų 
		Įvardiję tautos ligą, ieškokime būdų kaip iš jos išgyti 
		Įvardiję tautos apsinuodijimą, ieškokime priešnuodžių. 
		Įvardiję tautos ligą, nesustokime. Šv. Raštas mus moko, kad viskas 
		išeina į gera mylintiems Dievą (Rom 8, 28). Ieškokime, gal yra galimybė 
		ją panaudoti kaip trąšą mūsų pačių auginimui. 
		 
		Pamąstykime, ar nepajėgtume apjuosti, apipinti Lietuvos maldos gijomis, 
		nepertraukiamomis laike, lygiagrečiomis erdvėje? Ar neišlietų tomis 
		gijomis Viešpats į mūsų širdis taip reikalingos mūsų Tėvynei Savosios 
		Meilės?  
		Į daugelio tautiečių pasakymus,  kad mes neturime meilės vieni kitiems, 
		kad mums sunku vienytis,  labai norisi atsakyti a. a. kunigo jėzuito 
		Leonardo Jagmino žodžiais: Devintuoju ir dešimtuoju Dievo įsakymais mes 
		realiai matomu pavidalu kitiems niekuo lyg nenusikalstame, bet mūsų 
		netinkamos mintys, netinkami troškimai jau yra nuodėmė. Lygiai taip, 
		nors realios meilės kitiems ir nejaučiame, bet, jei už mus kentėjusio, 
		už mus numirusio Jėzaus pageidavimu auginsime savyje troškimą su Jo 
		pagalba išmokti kitus mylėti, ar nebus labai panašu į tai, kad mes jau 
		juos mylėsime?. 
		Šis budėjimas maldoje pramatytas namų sąlygoms, bet, jei ištiktų 
		būtinybė prisiimtą valandą būti kelyje ar kitoje vietoje, te nebūna tai 
		kliūtimi maldos atsisakyti. Sužinojus kiek iš anksto apie būsimą poreikį 
		toje valandoje kažką kita ypatinga veikti, tiktų pagal galimybes rasti 
		tai valandai kitą žmogų iš savų artimųjų ar kitų valandų budėtojų. 
		Tačiau, numatydami, kad kiekviena gija, sudaryta iš gyvų, pažeidžiamų 
		žmonių pastangų, bet kada gali tai vienur, tai kitur nutrūkti, jaučiame 
		vidinį paraginimą maldos gijų surinkti kuo daugiau. Sudarant budėjimo 
		maldoje grafikus, stengiamės prisitaikyti prie kiekvienam priimtinų 
		sąlygų: 
		* Nuolat besimeldžiantys  gali likti savo maldos laike, tą laiką 
		atžymėdami atitinkamuose pateikiamos lentelės langeliuose. 
		* Šeimų žmonės, labai užimtieji  pabuvimui su Viešpačiu vienumoje, 
		šeimoje ar draugų rate teužsirašo pirmi, pasirinkdami sau įmanomą 
		valandą savaitėje. 
		* Vaikai, jaunimas  išgyventų didelį vienybės džiaugsmą, pasidalindami 
		po valandą savaitėje dienos metu (gal net pasidaliję su draugu po 
		pusvalandį ar su keliais draugais dar po mažiau). 
		* Jei pajėgtume sergančius, kenčiančius žmones pakviesti savąją kančią 
		aukoti, ją jungti su Viešpaties kančia, juos į maldą pagal galimybes 
		įtraukdami, gal jiems primindami, gal padėdami kartu pasimelsti, mūsų 
		pastangos pradžiugintų dangų. 
		* Jei vyresnieji, griežtai nebeįrėminti būtinose veiklose ir turintys 
		galimybę miegui paskirti kažkiek dienos meto, pasidalintų likusias paros 
		valandas, susidarytų bendra suvienyta nepertraukiama tėvynainių buvimo 
		su Viešpačiu gija. 
		* Lengva nulaužti vieną virbą, lengva nutraukti vieną giją. Daug virbų 
		sudaro neperlaužiamą šluotą. Ar daug nepertraukiamos maldos gijų 
		nesudarytų nenutraukiamo, panašaus į tvirtą lyną ryšio su Viešpačiu, 
		sudarančio tikimybę ištraukti Lietuvą iš Priešo spąstų? 
		 
		Jei kieno širdis užsidegs, prisiminkime, kad tik Viešpaties Dvasia 
		pajėgi pažadinti kitų širdis. Dėkokime Jai ir ryžkimės,  kas įsijungti 
		valandai savaitėje, kas valandai dienoje, o kas gal ir kitų žmonių 
		sutelkimui. Tuos, kurie idėjai pritaria, bet nedrįsta tiesiogiai 
		įsipareigoti konkrečiam laikui, labai kviečiame palaikyti 
		išdrįsusiuosius, meldžiant jiems ištvermės malonės. 
		 
		Petrašiūnų Vincento Pauliečio parapija [Kaune,  red.] šią praktiką jau 
		pradėjo. Jau turime džiugių liudijimų iš tų valandų, kai pasiryžtame 
		Viešpatį pastatyti į pirmąją vietą, kai iš Jo perspektyvos pabandome 
		pamatyti tautos, o tuo pačiu ir savo stovį ir prisiimame už tai 
		atsakomybę. Į savas, kiekvienam asmenines maldas įtraukiame šiais metais 
		gimusį maldavimą: 
		Viešpatie, pasigailėk mūsų protėvių, prieš tūkstantį metų atmetusių 
		Evangelinę žinią. Pasigailėk visų Lietuvos žmonių net iki dabar 
		nepajėgiančių širdimis priimti Tavosios perkeičiančios meilės. 
		 
		Su didele viltimi, kad tautoje, Tėvynėje dar yra trokštančių jai padėti 
		ir besistengiančių pagal savas galimybes padaryti visa, ką pajusime 
		ateinant ir raginant iš Aukščiausiojo Dvasios... 
		
		  
		
		Tel. 867569932 
		
		 
  
		 |