|
Bernadeta Vosyliūtė
MALDOS GIJOS LIETUVAI
Lietuva, tikime, kad Viešpats, prieš tūkstantį metų pradėjęs
evangelijos darbą tavyje, tikrai jį atbaigs.
Jis nori tai padaryti su mūsų pagalba.
Tėvynaini, pagelbėk savo Tėvynei dabar,
neleisk jai pražūti,
kad ji sustiprėjusi galėtų padėti tavo ainiams,
kai tavęs čia jau nebebus.
Tu tikrai gali tai padaryti,
nesvarbu, kur esi šiuo metu, -
Tėvynėje ar fiziškai toli nuo jos.
Silpni jaučiamės, kol esame pavieniui...
Vaikystėje dažnas girdėjome pasakojimą apie tėvą, atnešusį sūnums virbų
šluotą ir prašiusį ją perlaužti. Kai sūnums nepavyko to padaryti, jis
pasiūlė šluotą išrišti, - o atskirus virbus ir mažas vaikas lengvai
sulaužo...
Prieš daugelį metų, kopdama į kalnus, patyriau, kad slystančiame
žvirgžde kyšantys žolių kupstai, už jų prisilaikant, padeda pakilti gana
stačiu šlaitu į didelį aukštį, atlaikydami suaugusio žmogaus svorį, nors
puikiai žinome atskiros žolės trapumą...
Jei savąjį rūpestį sprendžiame, nors ir melsdamiesi, atsietai nuo kitų
žmonių rūpesčių, rezultatas dažnai toks, lyg savąją malką bandytume
uždegti savąja skiedrele. Kai visų rūpesčius it malkas sukrausime į
didelį bendrą laužą ir visų maldas, it skiedreles, suvienysime, tikrai
yra viltis išvysti bendrai įsiliepsnojusiame lauže sudegančius mūsų visų
sopulius.
Ir prieš Savąją kančią Jėzus meldė Tėvą labiausiai Jam rūpėjusio
dalyko kad mes, Jo išpažinėjai, būtume viena. Mūsų Tėvynės
vyriausias ganytojas, kardinolas Juozas Audrys Bačkis, kalbėdamas
Baltijos kelio 20-mečio minėjime Seime, vaizdžiai yra išsireiškęs, kad
mes susikibome rankomis, bet širdys liko atšiaurios viena kitai. Tad
ar ne laikas susivienyti širdimis? Mes patys pripažįstame savosios
tautos susiskaldymą. Bet labai svarbu, kad tame žinojime neįstrigtume.
Viename pamoksle kunigas taikliai įvardijo, kad klysti žmogiška,
įstrigti klydime šėtoniška, lipti iš klydimo dieviška. Įvardiję
tautos ligą, nesustokime. Šv. Raštas mus moko, kad viskas išeina į gera
mylintiems Dievą (Rom 8, 28). Ieškokime, gal yra galimybė ją panaudoti
kaip trąšą mūsų pačių auginimui, mūsų džiaugsmui. B. Makena (Briege
Mc.Kenna), turinti didelę maldos užtarėjos dovaną, savo knygoje
Stebuklai tikrai vyksta aprašo istoriją, kai pas ją ateina didelės
šeimos atstovai prašydami maldos dėl jų mažiausiojo vaikelio, susirgusio
sunkia liga. Autorė pasakoja, kad ji susikaupusi viduje suvokė, jog tai
ne jos darbas, ir sako: Čia kitas uždavinys. Viešpats nori, kad jūsų
šeima už jį melstųsi. Ta šeima dideli ir maži pakluso. Vaikelis
pasveiko. O šeima pajuto bendros maldos atnešamą palaimą ir maldoje liko
ir toliau.
Dėl esamos padėties Lietuvoje, kažkas iš jos traukiasi, kažkas pyksta,
keikiasi, kažkas liūdi ir baiminasi, kažkas tikisi Viešpaties stebuklo.
Kanos vestuvių pavyzdys, Jėzui žmones prašant pripildyti indus vandens,
atskleidžia, kad prieš stebuklą dovanodamas, Viešpats prašo žmonių
padaryti tai, ką jie tikrai dar gali atlikti patys. Visa širdimi tikiu,
kad ir Viešpats tikrai kenčia dėl mūsų Lietuvos stovio, visa širdimi
tikiu, kad Jis gali mūsų Tėvynėje padėtį atnaujinti, pakeisti. Bet,
leisdamas, kad ši padėtis mūsų Tėvynėje būtų, pirmiausia Jis trokšta
mūsų širdžių Sau. O Jam priklausyti galėsime tik tada, kai Jo pavyzdžiu
pro savąją kančią panorėsime, pasiryšime, pasistengsime įžvelgti ir kitų
skausmus bei užsidegsime noru su Viešpaties pagalba jiems taip pat
padėti.
A. a. jėzuitas tėvelis Leonardas Jagminas mėgo sakyti; Malonė eina. Jei
ją priimsime, tapsime malonės pernešiotojais. Mes laisvi rinktis.
Kol turime savą malką savą rūpestį ir savą skiedrą savą maldą,
skiedrą sudeginam, malka neužsidega. Kol meldžiamės tik už savą rūpestį,
jis nesisprendžia. Viešpats ir leidžia patirti mums rūpesčius, norėdamas
praplėsti mūsų širdis, kviesdamas vienytis Jo meilėje. Tai tampa realu,
kai vienijamės maldoje. Viešpaties Dvasia kviečia kurti bendrą laužą,
susivienijus maldoje, nepaliekant plyšio laike. Kai įsipareigosime
konkrečiai valandai savaitėje, tą valandą Viešpats tikrai mūsų jau
lauks.
Galimybė ir tikimybė, -
maldos gijos už Lietuvą,
nepertraukiamos laike,
lygiagrečios erdvėje,
prašant visiems Lietuvos žmonėms,
o ypač tiems,
kuriuos pirmiausia nori paliesti Viešpaties Dvasia,
atsivertimo malonės ir suvokimo,
kad laikas, nuoširdžiai praleistas su Viešpačiu,
yra neįkainojama dovana ne tik mums patiems,
bet ir mūsų artimiesiems, mūsų tautai
Įvardiję tautos ligą, ieškokime priešnuodžių.
Įvardiję tautos ligą, ieškokime jai vaistų
Įvardiję tautos ligą, ieškokime būdų kaip iš jos išgyti
Įvardiję tautos apsinuodijimą, ieškokime priešnuodžių.
Įvardiję tautos ligą, nesustokime. Šv. Raštas mus moko, kad viskas
išeina į gera mylintiems Dievą (Rom 8, 28). Ieškokime, gal yra galimybė
ją panaudoti kaip trąšą mūsų pačių auginimui.
Pamąstykime, ar nepajėgtume apjuosti, apipinti Lietuvos maldos gijomis,
nepertraukiamomis laike, lygiagrečiomis erdvėje? Ar neišlietų tomis
gijomis Viešpats į mūsų širdis taip reikalingos mūsų Tėvynei Savosios
Meilės?
Į daugelio tautiečių pasakymus, kad mes neturime meilės vieni kitiems,
kad mums sunku vienytis, labai norisi atsakyti a. a. kunigo jėzuito
Leonardo Jagmino žodžiais: Devintuoju ir dešimtuoju Dievo įsakymais mes
realiai matomu pavidalu kitiems niekuo lyg nenusikalstame, bet mūsų
netinkamos mintys, netinkami troškimai jau yra nuodėmė. Lygiai taip,
nors realios meilės kitiems ir nejaučiame, bet, jei už mus kentėjusio,
už mus numirusio Jėzaus pageidavimu auginsime savyje troškimą su Jo
pagalba išmokti kitus mylėti, ar nebus labai panašu į tai, kad mes jau
juos mylėsime?.
Šis budėjimas maldoje pramatytas namų sąlygoms, bet, jei ištiktų
būtinybė prisiimtą valandą būti kelyje ar kitoje vietoje, te nebūna tai
kliūtimi maldos atsisakyti. Sužinojus kiek iš anksto apie būsimą poreikį
toje valandoje kažką kita ypatinga veikti, tiktų pagal galimybes rasti
tai valandai kitą žmogų iš savų artimųjų ar kitų valandų budėtojų.
Tačiau, numatydami, kad kiekviena gija, sudaryta iš gyvų, pažeidžiamų
žmonių pastangų, bet kada gali tai vienur, tai kitur nutrūkti, jaučiame
vidinį paraginimą maldos gijų surinkti kuo daugiau. Sudarant budėjimo
maldoje grafikus, stengiamės prisitaikyti prie kiekvienam priimtinų
sąlygų:
* Nuolat besimeldžiantys gali likti savo maldos laike, tą laiką
atžymėdami atitinkamuose pateikiamos lentelės langeliuose.
* Šeimų žmonės, labai užimtieji pabuvimui su Viešpačiu vienumoje,
šeimoje ar draugų rate teužsirašo pirmi, pasirinkdami sau įmanomą
valandą savaitėje.
* Vaikai, jaunimas išgyventų didelį vienybės džiaugsmą, pasidalindami
po valandą savaitėje dienos metu (gal net pasidaliję su draugu po
pusvalandį ar su keliais draugais dar po mažiau).
* Jei pajėgtume sergančius, kenčiančius žmones pakviesti savąją kančią
aukoti, ją jungti su Viešpaties kančia, juos į maldą pagal galimybes
įtraukdami, gal jiems primindami, gal padėdami kartu pasimelsti, mūsų
pastangos pradžiugintų dangų.
* Jei vyresnieji, griežtai nebeįrėminti būtinose veiklose ir turintys
galimybę miegui paskirti kažkiek dienos meto, pasidalintų likusias paros
valandas, susidarytų bendra suvienyta nepertraukiama tėvynainių buvimo
su Viešpačiu gija.
* Lengva nulaužti vieną virbą, lengva nutraukti vieną giją. Daug virbų
sudaro neperlaužiamą šluotą. Ar daug nepertraukiamos maldos gijų
nesudarytų nenutraukiamo, panašaus į tvirtą lyną ryšio su Viešpačiu,
sudarančio tikimybę ištraukti Lietuvą iš Priešo spąstų?
Jei kieno širdis užsidegs, prisiminkime, kad tik Viešpaties Dvasia
pajėgi pažadinti kitų širdis. Dėkokime Jai ir ryžkimės, kas įsijungti
valandai savaitėje, kas valandai dienoje, o kas gal ir kitų žmonių
sutelkimui. Tuos, kurie idėjai pritaria, bet nedrįsta tiesiogiai
įsipareigoti konkrečiam laikui, labai kviečiame palaikyti
išdrįsusiuosius, meldžiant jiems ištvermės malonės.
Petrašiūnų Vincento Pauliečio parapija [Kaune, red.] šią praktiką jau
pradėjo. Jau turime džiugių liudijimų iš tų valandų, kai pasiryžtame
Viešpatį pastatyti į pirmąją vietą, kai iš Jo perspektyvos pabandome
pamatyti tautos, o tuo pačiu ir savo stovį ir prisiimame už tai
atsakomybę. Į savas, kiekvienam asmenines maldas įtraukiame šiais metais
gimusį maldavimą:
Viešpatie, pasigailėk mūsų protėvių, prieš tūkstantį metų atmetusių
Evangelinę žinią. Pasigailėk visų Lietuvos žmonių net iki dabar
nepajėgiančių širdimis priimti Tavosios perkeičiančios meilės.
Su didele viltimi, kad tautoje, Tėvynėje dar yra trokštančių jai padėti
ir besistengiančių pagal savas galimybes padaryti visa, ką pajusime
ateinant ir raginant iš Aukščiausiojo Dvasios...
Tel. 867569932
|