ruduo ruduo...
tamsus vanduo
jau tavo slenkstį teliuskuoja
o vėjas vardą atkartoja
kvatoja...

senas šuo
pakrūmėj įsitaisęs guolį
šlapioj suvytusioj žolėj
varguolis...

tavo siela - vėlė be vietos
oi eiti eiti tau per svietų
pakluonėm, ubagu bagotu
sena sermėga
nudėvėta...

Ir kad duotų,
kad dovanotų
Viešpats tau mirtį ant rarotų
kad vėjai stūgautų ir grotų
seni vargonai Šilavoto
parakvijos...

paskui ant viškų
auksiniu rudeniu nušvistų
ir saulės žaižarom nutikštų
pakampės visos ir liktarnos
ir kad šventoriuj kranktų varnos
kad giesmes trauktų iš kantičkų
ir chorai angelų giedotų
aleliuja...
aleliuja...

                                 2011, rugsėjis
 

Algis Rudamina