Apie skiltį „Vydūnas ir aš“
 

Vydūnas

Dievo įstatymai

Rymojau kartą čia, kur jūrų giesmė ataidi aukštose uolose. Ten medžiuose kybojo kanklės. Vėjas virpino žmonių pritaisytas stygas. O jos taip sutarė su jūros giesme, kad užsimiršau. Negaliu apsakyti viso to gražumo, kurį tuo metu patyriau. Buvo čia visiška žmogaus ir gamtos veikimo dermė. Todėl mane taip toli nunešė nuo manęs. Nunešė į supratimą amžinojo Kūrėjo darbų ir norų.
Ilgai turbūt taip stovėjau, aptilo audra. Ir kanklės nutilo. Tik bangos šniokštė. Žvelgiau aukštyn į pilį ir pakilo kažkas nuo mūrų, lyg koks pilkas paukštelis. Lekiojo, skrido ir leidosi žemėn. Sukosi ir nukrito. Pasilenkiau ir paėmiau. Tai buvo senoviniu raštu išmargintas lapas. Pamažu ėmiau suprasti, kas jame parašyta:

Viso pasaulio Dievas ir Kūrėjas rašo žmonėms:
Būkite tuo, kam esu jus pašaukęs.
Pasilikite nuolatos su Manimi.
Aš jus nuolat laikau prie savęs.
Savo įsitikinimais ir protavimais jūs tik tolstate nuo Manęs.
Gyvenkite taip, kaip esu jums nustatęs gyventi.
Mano įstatymais gyvena žmogaus kūnas, gyvena širdis, gyvena protas ir žmogaus siela.
Džiaugsmą įdėjau į jūsų kūną, į širdį, į dvasią bei sielą.
Jei visur Mano įstatymus su noru seksite, gyvensite džiaugsme.
Žinokite, kad ardydami mano tvarką, nusidedate ne tiek prieš mane, kiek prieš save.
Ardydami mano tvarką netenkate džiaugsmo: dingsta sveikata, nyksta širdies ramybė, apsiniaukia dvasios giedra ir miršta sielos kilnumas.
Žmogaus leisti įstatymai neišreiškia Mano valios.
Žmonės dažnai vadina nuodėme tai, ko Aš nepaskelbiau nusidėjimu.
Per dažnai žmonės nori Mane pakeisti ant žemės. Jie nuolatos sako, kad Aš esu Danguose arba sako, kad Manęs visiškai nėra.
Bet Aš esu. Valdau ir nuolat kuriu.
Žmonių puikybei labai tinka atleisti tas nuodėmes, kurias jų manymu žmonės padaro prieš Mane.
Bet neatleidžia žmonės tų nuodėmių, kuriomis jie nusižengia vienas prieš kitą.
Nusižengimų prieš Mane niekas dovanoti negali. Gyvybė turi savo tvarką ir sąlygas. Be jų vykdymo žmonės negali gyventi. Taip Aš esu nustatęs. Taip Aš gyvenimą valdau.
Žūva ir žmonės, ir tautos, kurios paiso tik žmonių nustatytų įstatymų ir nesilaiko tų, kuriais nusižengia prieš Mano nustatytą tvarką ir pažeidžia kūno, širdies, dvasios ir sielos vienybę.
Atsiverkite Man! Tuomet ir Mano įstatymus aiškiai išmanysite.
Tie, kurie juos žino ir jais gyvena, nekalba apie juos. Jie juos savo gyvenimu apreiškia.
Tokie žmonės pasižymi sielos prakilnybe, dvasios giedra, širdies tvirtumu ir kūno sveikata.
Lenktyniaukite vienas su kitu sielos malonumu, dvasios šviesa, širdies ramybe ir kūno sveikumu.
Neškite kiek tiktai įstengiate Mano įstatymų šviesą į gyvenimą.
Mano įstatymai nėra žodžiai. Ir jie nėra sakiniai. Jie yra gyvenimo tvirtybė.
Taip Aš valdau ir nuolatos kuriu. Kitaip kurta ir statyta, sugriūva ir žūva.

Perskaitęs išgirdau naują gamtos giesmę. Giedojo man savo nesuskaitomais balsais gyvybės kupinos jūros:
Taip aš valdau ir nuolat kuriu. Kitaip statyta ir kurta, griūva ir žūva. Ėjau tolyn, o širdyje vis garsėjo: Kitaip statyta ir kurta, griūva ir žūva.

Kas priešinasi Dievo nustatytai Tvarkai, sugriauna ne Dievo tvarką, bet pats save.

Iš: Vydūnas. Žvilgsnis į gyvenimo gelmes I. Gyvenimas – kelionė tobuluman, Klaipėda, 2006, p. 161; (Jaunimas, 1913, lapkričio nr., p. 1-5).
 

Perpasakojo Aleksandras Žarskus (62 metai)