GEGUŽĖ

Senieji mėnesio pavadinimai – Gegužinis, Sėtinis, Sėmenis, Žiedžius, Žiedų, Berželis, Sultekis, Milčius, Mildinis.

Bažnyčia gegužės mėnesį yra paskyrusi švč. Mergelės Marijos garbei. Vyksta gegužinės pamaldos, giedamos giesmės, litanijos.
Marijos mėnuo

MOTINOS DIENA (2022 m. – gegužės 1 d.) – pirmasis gegužės sekmadienis. Sveikiname motinas, pasauliui dovanojančias žmogų, išmokančias gyventi žmoniškai ir žmogiškai. Mūsų senoliai Motiną, gyvybės nešėją, tapatindavo su Žeme, mat motina išaugina vaikus, o žemė duoda derlių. Pavasarį būdavo garbinama Žemė ir namų židinio saugotoja Motina.  Simboliška, kad Motinos diena švenčiama dangiškajai visų žmonių ir Bažnyčios Motinai Marijai skirtą mėnesį. 
Apie Motiną šiandieniškai... - Agnės Platelienės.
Motinos dienai - Juliaus Sasnausko.
Motinos šventės ištakos
Apie mūsų motinas ir Dievo Motiną - Renatos Vanagaitės.

ŠVENTIEJI PILYPAS IR JOKŪBAS (gegužės 3 d.) - apaštalai, I a. kankiniai. Pilypas buvo Jono Krikštytojo mokinys, laikomas Turkijos apaštalu ir kankiniu. Jokūbas - Jeruzalės Bažnyčios vadovas.
Apie Pilypą ir Jokūbą plačiau
Iš lietuvių folkloro: „Išlindo lyg Pilypas iš kanapių...“

ŠVENTASIS FLORIJONAS (gegužės 4 d.) – IV a. pradžios romėnų karys, atsivertęs į krikščionybę ir už tikėjimo išpažinimą nukankintas. Liaudyje jis laikomas saugotoju nuo gaisro (garsėjo vienu kibiru vandens užgesinęs degantį namą), nuo stichinių nelaimių. Šiuo metu tai ir profesinė ugniagesių bei gelbėtojų šventė.
Apie Florijoną plačiau

ŠVENTASIS STANISLOVAS (gegužės 8 d.). Liaudyje tai Galios diena arba Cibulinė; šią dieną sėdavę žirnius ir sodindavę svogūnus. O bičių augintojai spėdavo, koks tais metais bus medus: jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568), gimęs lenkų didikų šeimoje, būdamas 18-os mirė per Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Dar vienas šv. Stanislovas buvo Krokuvos vyskupas, turėjęs ypatingų galių gydyti žmones.
Apie Stanislovą plačiau

GERASIS GANYTOJAS (kilnojama data; 2022 m. - gegužės 8 d.) - minimas ketvirtą sekmadienį po Velykų. Prisikėlusįjį vadiname Geruoju Ganytoju, nes jis pažįsta savo „avis“ ir „avys“ jį pažįsta. Šią dieną dera minėti ir melstis už vyskupus ir kunigus - tai ir jų tarnystės diena.
Apie avis ir ganymą...

MILDOS ŠVENTĖ (gegužės 13 d.; pagal kitus šaltinius ši šventė neturėjusi tikslios datos - ji švęsta pirmąją gegužės mėnesio savaitę). Milda - senovės lietuvių meilės deivė, su malda ir meile susijęs, gegužės žieduose apsireiškiantis Mergelės-Motinos ir Dievo moteriškumo, Dvasios Šventosios baltiškas pirmavaizdis. XVI a. šaltiniai pavasario mėnesį vadina mildiniu mėnesiu - skirtu deivei Mildai. Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir žiniuonis, žolėmis ar užkalbėjimais gydžiusius meilės negalias, arba padedančius meilėje, žmonės vadino mildauninkais.
Taigi, lietuviai turi gražią savo meilės šventę, savo „šv. Valentiną“ – dievaitę Mildą. Meilės deivę turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.
Liaudyje tai ir ateities turtus bei būsimus mylimuosius „užkukuojančios“ Gegutės šventė.   
Gegutės papročiai 

ŠVENTASIS IZIDORIUS (gegužės 15 d.) laikomas visų žemdirbių globėju. Šią dieną nuo senovės lietuviai minėdavo Sėjos pabaigą (o sėjos pradžią - per šv. Morkų - balandžio 25 d.). Tačiau mūsų paprotinėje kultūroje šv. Izidorius - artojų globėjas - paprastai minimas balandžio 4 d. Taigi apie jį išsamiau žr. balandžio kalendoriuje.

ŠEŠTINĖS (kilnojama data; 2022 m. - gegužės 29 d.) - tai Kristaus dangun Žengimo diena, švenčiama šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį (40-tąją Velykų dieną). Skaičius 40 (metų, dienų ar valandų) - ypatingo Dievo artumo ir veikimo ženklas. Šeštoji savaitė arba 40-toji diena ypač svarbi ir senojoje baltų - lietuvių kultūroje (gimties, vestuvių, mirties papročiuose ir kt.). Įžengdamas į dangų Viešpats užbaigia savo buvimo su mokiniais laiką, siunčia juos į visą pasaulį skelbti Evangelijos ir krikštyti visų tautų žmonių.
Pirmos trys šios savaitės dienos liaudyje pažymimos kaip Taikos, sveikatos ir derliaus Maldavimų, arba Kryžiaus, Kryžių, Kryžiavos, Kryžavos dienos. Merginos apvainikuodavo, gėlėmis išpuošdavo numatytus lankyti kryžius; po to žmonės būriu apeidavo visus kaimo kryžius, giedodavo, melsdavosi, aplankydavo ir kapinių bei laukų kryžius. 
Apie šį laiką senovėje buvusi baltiškoji pavasarinių Samborių šventė, kuri, taip pat kaip ir Šeštinės, nustatoma  pagal Mėnulio fazę ir skirta pasėlių apsaugos apeigoms. Šios dienos vaišėms kaimynai darydavo sudėtinį alų, virdavo šešias kiaulės kojas su žirniais. Beje, kiauliena - visų agrarinių švenčių patiekalas. Per Šeštines būdavo apeinamas rugių laukas. Paukščiams ir piktosioms dvasioms nubaidyti ant baslio pamaudavo raguočio kaukolę. Nuskambėdavo pirmosios tais metais paruginių sutartinės. 
Žengimo dangun teologija
Grįžimas pas Tėvą
Šeštinės liaudiškai - Mindaugo Malinausko.
Kryžiaus dienos, laukų laiminimas

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS APSILANKYMAS (gegužės 31 d.) - katalikų Bažnyčia mini įvykį, kai Marija, gavusi Dievo apreikštą žinią, jog ji yra pasirinkta būti Dievo Sūnaus motina, atkeliauja aplankyti savo giminaitės šv. Elžbietos, būsimojo šv. Jono Krikštytojo motinos. Eucharistija nepaliaujamai „aplanko“ Bažnyčią, mus visus padarydama Kristaus nešėjais...
Beje, ši šventė anksčiau būdavo minima liepos 2 d.
Apsilankymas - Antano Grabnicko.
Mano siela šlovina... - Eglės Laumenskaitės.

Apie kalendorių