LIEPA

Senieji mėnesio pavadinimai - Liepinis, Liepžiedis, Plaukjavis, Plūkis, Šienpjūtis, Šienpjūvis

KARALIAUS MINDAUGO (liepos 6 d.). Lietuvos Valstybės susidarymas XIII a. siejamas su Didžiojo kunigaikščio Mindaugo, vadinto Išmintinguoju, vardu. Tik popiežius tais laikais suteikdavo valstybių vadovams karaliaus vainiką. 1253 m. liepos 6 d. kunigaikštis Mindaugas ir kunigaikštienė Morta gavo šią teisę ir užsidėjo karališkąsias karūnas. Pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius ir jo sūnūs buvo nužudyti 1263 m.

SEPTYNI BROLIAI MIEGANTYS (liepos 10 d.). Maždaug 161-180 m. 7 broliai, kartu su savo motina, buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Liepos 10-os dienos rytmetį danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Visoje Lietuvoje tikima, kad nuo šios šventės prasideda lietūs. Jei tądien lyja, lietus nesiliaus septynias dienas, o gal net septynias savaites. Jeigu visai nelyja, irgi blogai – derlius bus menkas. 

ŠVENTASIS BENEDIKTAS (liepos 11 d.) gimė apie 480 m. Italijoje, ankstyvoje jaunystėje tapo atsiskyrėliu, jo įkurti vienuolynai tapo Europos kultūros žibintais. Benediktas - šventasis Europos globėjas, tačiau tradiciniame lietuvių kalendoriuje, liaudies šventėse jis nėra populiarus.
Benedikto istorija ir simboliai  -  F. ir G. Lanzi.

ŠVČ. MERGELĖ MARIJA ŠKAPLIERINĖ (liepos 16 d.) arba tiesiog Škaplierinė, Škaplierna, arba Prapjovos. Liaudies tikėjimuose Mergelė Marija, Dievo Motina, šią dieną sielas iš skaistyklos išvaduoja. Škaplierinė arba Karmelio kalno Marijos šventė pradėta švęsti karmelitų ordine 1376 m. Lietuvoje ypač iškilmingi atlaidai vyksta Linkuvoje.
Pagal senąjį kalendorių ši diena buvo laikoma rugiapjūtės pradžia (pabaiga - per Jokūbines ar Onines).
Karmelio kalno Švč. M. Marijos šventė
Senieji Prapjovų papročiai
Mergelė Marija ir derlius - Rasos Ambraziejienės.

ŠVENTASIS ELIJAS (liepos 20 d.) arba Ilijų diena; liaudyje vadinta „debesų valdytojo“ švente.
Pranašas Elijas ir tykus Dvasios dvelksmas

ŠVENTOJI MARIJA MAGDALIETĖ (liepos 22 d.) - Jėzaus mokinė. „Jai daug atleista, nes ji labai mylėjo“. Tradiciniame lietuvių kalendoriuje ši data nėra žymi.
Magdalietės istorija ir simboliai  -  F. ir G. Lanzi.
Apie Mariją Magdalietę  -  asmeniškai - Vinco Kolyčiaus.

ŠVENTASIS JOKŪBAS (liepos 25 d.) - Kristaus apaštalas, vienas iš trijų išrinktųjų pamatyti Atsimainymą ir pirmasis iš apaštalų patyręs kankinio mirtį - nukirsdintas apie 44-uosius metus. 
Apaštalas Jokūbas
Liaudyje - tai rugiapjūtės pabaiga, vadinta Jokūbinėmis, Nuobaigomis, Pagynomis.
Senieji Nuobaigų papročiai

ŠVENTIEJI JOAKIMAS IR ONA (liepos 26 d.) - Dievo Motinos gimdytojai. Prasmingi vardai -Joakimas hebrajiškai reiškia „Dievas duoda“, o Ona - „Malonė“. Mergelės Marijos motina Lietuvoje žymiai populiaresnė už tėvą, jos garbei daugelyje Lietuvos parapijų įvesti atlaidai. Šv. Ona yra ypatinga moterų globėja ir užtarėja. Seniau kai kur Lietuvoje ji (kartu su šv. Agota) buvo laikoma ir saugotoja nuo ugnies, nuo gaisro.
Oninių liaudišką sampratą taikliausiai nusako priežodžiai: „Šventa Ona - duonos ponia“, „Šventa Ona - gera žmona: aptepa duoną su smetona“, „Šventa Ona - gera žmona: duoda pieno po uzboną“. Tai ir prinokimo šventė - liaudyje Nokis, Sirpstas. Jau apstu prisirpusių uogų, pasikasama šviežių bulvių, pasikepama naujo derliaus duonos ir rengiamos vaišės, o temstant – vakaronės. Tikėta, kad kopūstai geriau suks gūžes, jei per Sirpstą arba išvakarėse jas gerai apspaudysi rankomis. 
Onos ir Joakimo istorija ir simboliai  -  F. ir G. Lanzi.
Mergelės Marijos gimdytojai - Skaidrės Zuozaitės.

ŠVENTOJI MORTA (liepos 29 d.) - Jėzaus mokinė. Šią dieną minimos dvi Mortos: pirmoji - Marijos Magdalietės ir Lozoriaus sesuo, dažnai patarnaudavusi Jėzui; antroji - mūsų karaliaus Mindaugo žmona. Liaudies kultūroje Morta - šeimininkių globėja.
Apie Mortos rūpesčius - Dianos Vaškelienės.
Senovės germanų, anglosaksų, skandinavų tautose liepos 29 d. buvo skirta griaustinio, audrų ir derlingumo dievui Torui, analogiškam baltų Perkūnui arba indų Indrai.

Apie kalendorių